Pasiūlymas


SAUGAUS EISMO GERINIMUI, PILIETINĖS VISUOMENĖS UGDYMUI, NEPAKANTUMO GRĖSMĘ KELIANTIEMS VAIRUOTOJAMS SKATINIMO

1. Dėl telefono numerių, kuriais galima būtų pranešti apie pavojingus vairuotojus arba 700-osios paslaugos įkūrimo 

Džiaugiuosi, kad buvo įsteigti specialūs tel. Nr. (8-655-66300 ir 8-655-66301), kuriais paskambinus, galima pranešti apie grėsmę keliančius vairuotojus tiesiogiai policijos patruliams. Tačiau tai tik ruožas nuo Vilniaus iki Kryžkalnio. Esu keletą kartų pasinaudojęs šiais numeriais, tačiau nepalyginamai daugiau grubių pažeidimų tenka stebėti pačiame Vilniaus mieste. Kadangi tel. Nr. 112 yra ir taip apkrautas (policija, greitoji, gaisrinė ir kt.), reikėtų įsteigti atskirus tel. Nr. (o galbūt naudoti esamus Eismo priežiūros tarnybų (EPT) tel. numerius, pvz., Vilniuje 8-5-2719405), kuriais galima būtų pranešti apie pastebėtus grubius pažeidimus pačiame mieste. Analogiškai ir kituose miestuose ir rajonuose.

Kitas variantas – galima būtų sukurt 700-osios paslaugos numerį. 700-oji paslauga – tai paslauga, suteikianti galimybę institucijai turėti vieną telefono numerį visoje Lietuvoje. Užsisakius šią paslaugą, suteikiamas lengvai įsimenamas penkiaženklis telefono numeris, kurio kodas 8 700, o skambučiai šiuo numeriu, užsakovo nurodyta tvarka, yra automatiškai nukreipiami į vieną ar kelias telefono linijas ten, kur pageidaujama, kad į juos būtų atsakyta, pvz., skambinančiam Vilniaus rajone, skambutis automatiškai nukreipiamas į EPT Vilniuje, skambinančiam Kauno rajone, skambutis būtų nukreipiamas į EPT Kaune. Tai būtų vienas numeris visoje Lietuvoje – vietoje ilgo EPT padalinių telefonų numerių sąrašo skambinantysis, skambindamas 700-uoju numeriu, bus automatiškai nukreipiamas į artimiausią EPT.

                      Nesvarbu, kad skambučių pradžioje būtų sulaukiama gal būt nedaug, tačiau numerį būtina išsaugoti. Kiekvienas skambutis būtų pagalba policijai ir „užbėgimas tragiškiems įvykiams už akių“. Lietuvos Policijos EPT viršininkas Saulius Skvernelis teigia: „Nebūtinai tam, kad vairuotoją nubausti, jeigu įrodymų neužteks, o tam, kad būtų reakcija, jog chuliganas žinotų, kad kelyje visuomenė jį stebi ir jeigu pranešė, policijos reakcija  tikrai bus“ (kvietimas atvykti į EPT, įspėjimas ar pan.). Tokiu būdu ugdytume žmonių pilietiškumą, keliuose mažintume autochuliganų pasitikėjimą savimi, neva bijančių tik policijos, pamažu pradėtume į pažeidėjų sąmonę skiepyti žinojimą, jog apie padarytą pažeidimą gali pranešti bet kuris pėsčiasis ar vairuotojas. Beje, jei grubų pažeidimą padaręs vairuotojas (tarkim vadybininkas) tokiu būdu būtų sudrausmintas, vairavęs įmonės automobilį, kitąsyk jis su įmonės transportu tikrai elgtųsi atsakingiau, nes kvietimą atvykti į policiją gautų įmonės direktorius, kuris, nustatęs, kas vairavo transporto priemonę, išbartų savo darbuotoją. O tai duotų tikrai efektą, nes darbuotojas ne kiek bijotų policijos, o vengtų konfliktinių situacijų su darbdaviu.

Lietuvos kultūros politikos instituto administracijos vadovas Antanas Staponkus teigia, jog siekiant saugaus eismo, turime tik vieną išeitį – į eismo nelaimių prevencijos veiklą būtina pasitelkti visuomenę. Juk nepastatysi po policininką kiekvienoj gatvėj.

2. Dėl specialių telefono numerių (ir kitų ryšio priemonių), kuriais galima pranešti apie pavojingus vairuotojus, reklamavimo.

Reikia plačiai paskleisti visuomenėje galimybę žmonėms, kurie pastebi grubius kelių pažeidimus, apie juos pranešti policijai specialiu tel. numeriu, el.paštu arba faksu. Reklamuoti siūlyčiau aiškiai, suprantamai, patraukliai:

a)    spausdinant lankstinukus „Pilietinė akcija – INFORMUOK APIE PAŽEIDĖJĄ“ ir juos platinant per įvairias institucijas pvz., kasmetinėse parodose, universitetuose ir pan. (lankstinuko pavyzdį pridedu);

b)  per radio ir televiziją (Socialinės informacijos ir mokymų agentūros direktorius Saulius Ignatavičius socialinę reklamą laiko veiksminga, ypač jei ji transliuojama per radiją ar televiziją. Saulius Ignatavičius: “Aš galėčiau pakomentuoti sociologinių tyrimų duomenis, kuriuos mes gavome, atlikę Automobilių kelių direkcijos užsakytą tyrimą. Šio tyrimo objektas buvo kaip tik šiuo metu direkcijos vykdomos švietėjiškos saugumo akcijos, socialinė reklama, kuri kaip tik nukreipta į eismo saugumo gerinimą. Mūsų tyrimo duomenimis, praktiškai 91 proc. respondentų pastebėjo žiniasklaidos priemonėse socialinę reklamą. Didžiausią įtaką turėjo radijo ir televizijos reklama. Mes tokį klausimą suformulavome, kiek žmonės prisimena socialinę reklamą, jau atlikdami patį veiksmą, t. y. sėsdami prie vairo ar vairuodami automobilį. Beveik 60 proc. respondentų sakė, kad jie prisimena ją, todėl tikėtina, kad pozityvų poveikį tokia reklama turi. Taip pat buvo prašyta respondentų įvertinti socialinės reklamos efektyvumą. Kad ji nėra efektyvi, pasakė absoliuti mažuma – 10 proc. – respondentų. Kad ji yra labai efektyvi, teigė 56 proc., o 34 proc. sakė, kad sunku pasakyti, nes priklauso dar ir nuo kitų faktų. Sakyti, kad tokia reklama yra nereikalinga, jokiu būdu negalima ir mano asmenine nuomone, ir tą liudija respondentų atsakymai.)

c)      Populiariuose dienraščiuose („Lietuvos ryto“ priede „Greitkelis“, „Vakaro žiniose“), žurnaluose („Autobild“, „Ekstra“, „Veidas“, „Computerbild“) ir kt.

d)      Miesto reklaminiuose stenduose, reklaminiuose stenduose važiuojant automagistralėmis (šiuo metu sveikintina, kad ryškiai žaliame fone, važiuojant Vilnius – Klaipėda, pastatytas ženklas, informuojantis, kiek šiame kelyje žuvo ir buvo sužeista žmonių pastaraisiais metais)

3. Į pagalbą pasitelkime visuomeninio transporto, taksi vairuotojus, bažnyčios atstovus. 

Miestų autobusų ir troleibusų, taksi vairuotojai galėtų būti potencialūs savanoriai patruliai, kurie pastebėję piktybinius pažeidėjus, apie juos informuotų policiją. Beje, juk jie taip pat yra suinteresuoti, kad visuomeninio transporto juostos nebūtų „užkimštos“ piktybinių pažeidėjų. Reikėtų pasiūlyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorių Vaidotą Antanavičių bendradarbiauti su policija. Pažeidėjai, akiplėšiškai drįstantys per spūstis važiuoti visuomeninio transporto juosta (tuo tarpu mandagūs vairuotojai važiuoja savo juosta, po to būna priversti šiuos akiplėšas užleisti) pradėtų bijoti ne policijos, o paprastų autobusų ar troleibusų.

          Bažnyčios atstovai, vyskupų paraginti kunigai, galėtų per sekmadienio pamaldas žmones raginti nebūti abejingais, netoleruoti vairuotojų chuliganų, apie juos pranešti specialiu numeriu policijai. Tai duotų efekto ir kaimo bendruomenėse, kur pagyvenusio amžiaus žmonės žinotų ką daryti, jei, tarkim koks kaimo erelis nepraleistų per pėsčiųjų perėją ar vairuotų girtas.

4. Šaipymosi iš pažeidėjų metodika. 

2007 m. rugs. 24 d. pažiūrėjus laidą "TV forumas", kurios tema buvo "STOP karui keliuose" kilo tokia mintis, kaip būtų galima pabandyti drausminti pažeidėjus. Laidoje psichologas R.Alekna pabrėžia, jog iš esmės greičio viršytojai yra nestabilios psichikos žmonės. Jei paskleistume įvairiomis žiniasklaidos priemonėsmis, o ypač - reklaminiuose stenduose šalia gatvių, autostradų tokius ar panašius šūkius:

“VAIRUOTOJAI, VIRŠIJANTYS LEISTINĄ GREITĮ, YRA NESTABILIOS PSICHIKOS LIGONIAI. PASTEBĖJUS TOKIUS LIGONIUS PRAŠOME KUO SKUBIAU INFORMUOTI POLICIJĄ 8-700-*****”

Tokį pranešimą perskaitęs vairuotojas galbūt susigės esąs neva “psich. ligonis”, galbūt nekaip pasijaus prieš draugus, galbūt išsigąs, kad eiliniai aplinkiniai vairuotojai už padarytą pažeidimą apie tai neinformuotų policijos. Tai gali duoti efekto.

Baltarusijos valstybinė autoinspekcija artimiausiu metu pradės psichologiškai veikti greičio viršytojus, 2007 08 23 rašo delfi.lt. (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14160513) Pakelėse bus statomi ženklai su užrašu:

„TŲ, KAS PAŽEIDŽIA EISMO TAISYKLES, VYRIŠKAS PASIDIDŽIAVIMAS MAŽESNIS!“.

Tokie užrašai pirmiausia atsirado Izraelyje ir dėl to avaringumas šioje šalyje sumažėjo beveik septynerius kartus. Jei Lietuvoje pabandytume įskiepyti panašų požiūrį? Juk čia nuo sovietmečio vis dar gyvas stereotipas noras pasirodyti prieš draugus „Jei važiuoji greitai, laužai taisykles, vadinasi esi kietas“, arba „jei rauni iš vietos, esi kietas“. Galima būtų įrengti daugybę reklaminių stendų su tokiais užrašais:

„TŲ, KAS VIRŠIJA LEISTINĄ GREITĮ, VYRIŠKAS PASIDIDŽIAVIMAS MAŽESNIS!“

Šaipymosi metodika iš nusikaltėlių gali duoti savo  vaisių, ką ir matome Izraelyje.

5. Socialinės reklamos patobulinimas, atskleidžiant apie esamas sankcijas ir nuteistuosius. Tai bauginimo metodika, verčianti susimąstyti pavojingai keliuose besielgiančius vairuotojus.

 Kaip jau minėjau 2-o punkto „b“ dalyje, socialinė reklama yra veiksminga. Todėl siūlyčiau socialinėje reklamoje tokius šūkius:

„GREIČIO VIRŠIJIMAS – TAI PASIKĖSINIMAS NUŽUDYTI!:“

Taip pat pacituoti baudžiamojo kodekso 281 straipsnį, tuo primenant vairuotojams, kad neatsakingas vairavimas gali jiems baigtis kalėjime:

TAS, KAS VAIRAVO KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĘ BŪDAMAS APSVAIGĘS NUO ALKOHOLIO, NARKOTINIŲ, PSICHOTROPINIŲ AR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ IR PAŽEIDĖ KELIŲ EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMO TAISYKLES, JEIGU DĖL TO ĮVYKO AVARIJA, DĖL KURIOS BUVO NESUNKIAI SUTRIKDYTA KITO ŽMOGAUS SVEIKATA ARBA NUKENTĖJUSIAM ASMENIUI PADARYTA DIDELĖS TURTINĖS ŽALOS,

BAUDŽIAMAS BAUDA ARBA AREŠTU, ARBA LAISVĖS ATĖMIMU IKI TREJŲ METŲ.

TAS, KAS VAIRUODAMAS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĘ PAŽEIDĖ KELIŲ EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMO TAISYKLES, JEIGU DĖL TO ĮVYKO AVARIJA, DĖL KURIOS BUVO SUNKIAI SUTRIKDYTA KITO ŽMOGAUS SVEIKATA,

BAUDŽIAMAS VIEŠAISIAIS DARBAIS ARBA BAUDA, ARBA AREŠTU, ARBA LAISVĖS ATĖMIMU IKI PENKERIŲ METŲ. 

TAS, KAS VAIRUODAMAS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĘ PAŽEIDĖ KELIŲ EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMO TAISYKLES, JEIGU DĖL TO ĮVYKO AVARIJA, DĖL KURIOS BUVO SUNKIAI SUTRIKDYTA KITO ŽMOGAUS SVEIKATA, BŪDAMAS APSVAIGĘS NUO ALKOHOLIO, NARKOTINIŲ, PSICHOTROPINIŲ AR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ,

BAUDŽIAMAS LAISVĖS ATĖMIMU IKI ŠEŠERIŲ METŲ. 

TAS, KAS VAIRUODAMAS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĘ PAŽEIDĖ KELIŲ EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMO TAISYKLES, JEIGU DĖL TO ĮVYKO AVARIJA, DĖL KURIOS ŽUVO ŽMOGUS,

BAUDŽIAMAS LAISVĖS ATĖMIMU IKI AŠTUONERIŲ METŲ. 

TAS, KAS VAIRUODAMAS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĘ PAŽEIDĖ KELIŲ EISMO SAUGUMO AR TRANSPORTO PRIEMONĖS EKSPLOATAVIMO TAISYKLES, JEIGU DĖL TO ĮVYKO AVARIJA, DĖL KURIOS ŽUVO ŽMOGUS, BŪDAMAS APSVAIGĘS NUO ALKOHOLIO, NARKOTINIŲ, PSICHOTROPINIŲ AR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ,

BAUDŽIAMAS LAISVĖS ATĖMIMU NUO TREJŲ IKI DEŠIMTIES METŲ 

    Tai pat efektyvi priemonė drausminant ratuotus žudikus, būtų informacijos išplatinimas įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis apie neatsakingai keliuose besielgusių žmonių likimą,  teismo sprendimus ir avarijos detalių nupasakojimas.

Pvz. 2007 m. spalio 13 d. „Lietuvos ryte“ straipsnyje 

„Ratuotiems žudikams griežta bausmė“ rašoma:

„Visą šalį sukrėtusioje dviratininkų žūties byloje Utenos rajono apylinkės teismas vakar padėjo tašką. Pernai gegužę dėl 26 metų Andriaus Šimonėlio ir 36 metų Kęstučio Bareišio kaltės žuvo du nepilnamečiai dviratininkai ir du suaugusieji. Dar 2 dviratininkai buvo suluošinti visam gyvenimui. Teismas A.Šimonėliui ir K.Bareišiui  už ypač šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus skyrė po 7 metus nelaisvės. Nuteistieji žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų už jiems padarytą neturtinę žalą privalės sumokėti 1 mln. 250 tūkst. litų civilinį ieškinį.

 A.Šimonėlis ir K.Bareišis, grįždami į Uteną, sumanė tarpusavyje palenktyniauti. K.Bareišis įkalnėje pradėjo lenkti savo kolegą. Šis nutarė nepasiduoti. Abu ėmė didinti greitį. Pradėjus kilti į kalną, K.Bareišis išvydo priešpriešiais atvažiuojantį sunkvežimį, todėl ėmė dar labiau spausti kolegą prie kelkraščio. Pagaliau pralenkus A.Šimonėlį, K.Bareišio automobilis užlėkė ant kelkraščio. Mašina su pradurta padanga tapo nevaldoma ir įstriža įskriejo į priešpriešinio eismo juostos pakraščiu važiuojančios dviratininkų kolonos pabaigą. Nubloškęs vaikus, automobilis pakilo į orą, nukirtęs pakelės medžių viršūnes, tėškėsi į pievą. Nublokšti 11 ir 13 metų dviratininkai žuvo iškart.“ 

    Šios ar kitos panašios istorijos pacitavimas per radio priverstų susimąstyt ne vieną kelių chuliganą. Analogiško tipo reklamą vykdo Loterija PERLAS per radio, kuomet nupasakojo konkretaus TELE LOTO laimėtojo istoriją, kaip jis pirko bilietą, kaip džiūgavo laimėjęs ir ką darys su pinigais.


6. Prancūzijos, Portugalijos, D.Britanijos ir Belgijos patirtis didinant eismo saugumą 

Prancūzijoje įvažiavimuose į nedidelius miestus ir gyvenvietes įrengti asfalto kalneliai, gatvės susiaurinamos, pastatytos klombos su gėlėmis – dirbtinės kliūtys, priverčiančios vairuotojus mažinti greitį.

Portugalijoje nedidelių gyvenviečių  pagrindinėse gatvėse įrengti šviesoforai su greičio matuokliais. Jei automobilis važiuoja neviršydamas leistino 50 km/h, dega žalia šviesa. Jei radaras užfiksuoja, kad automobilis juda greičiau, automatiškai užsidega raudona šviesa ir priverčia vairuotoją sustoti.

Belgijoje pėstieji apsaugomi tokiu būdu: jei pėsčiajam užsidega raudona šviesa, automobiliui dar kurį laiką dega raudona, taip apsaugodami dar nebaigusius pereiti gatvės pėsčiuosius, arba ką tik įžengusius. 

D. Britanijoje gyvenvietėse arba kelio atkarpose, kur galioja griežtesni greičio apribojimai, vairuotojai įspėjami: kelias kontroliuojamas mobilaus radaro. Vairuotojas, negalėdamas žinoti, kur tas mobilus radaras, yra priverstas visą kontroliuojamą atkarpą važiuoti pagal taisykles. Lietuvoje toks ženklas statomas likus iki radaro 50-300 m, todėl vairuotojai pristabdo tik prieš radarą.  

Atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. pavasarį Lietuvoje bus įrengta naujų greičio matuoklių, ženklo Nr. 643 „Automatinė greičio kontrolė“ šiuo metu galiojantį apibūdinimą:

“Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse 643 ženklas statomas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje“  

siūlau pakeisti į: 

          "Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Šis ženklas statomas kelio ruožo pradžioje kartu su 805 lentele, nurodančia kelio ruožo ilgį, kuriame gali būti pastatyti minėti prietaisai“ 

 

 

 

 

7. Dėl kelių eismo taisyklių 194 punkto papildymo 

Atsižvelgiant į tai, jog kasmet Lietuvoje įregistruojama vis daugiau automobilių, gatvėse ir kiemuose vietos tampa vis mažiau. Siūlau pakeisti Kelių eismo taisyklių „XVII. Sustojimas ir stovėjimas“ 194-ą punktą ir jį papildyti paryškintu sakiniu:  

„194. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą), kaip numatyta šių taisyklių 137 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Kiemuose, stovėjimo aikštelėse ar kitose transporto priemonių parkavimo vietose palikus savo transporto priemonę taip, kuri kliudytų kitoms transporto priemonėms išvažiuoti, būtina gerai matomoje vietoje už savo transporto priemonės priekinio stiklo palikti savo kontaktinį telefono numerį.“  

 

Lietuvos policijos rėmėjas Julius Steišūnas